Prieširdžių virpėjimas (AF) yra dažnas širdies ritmo sutrikimas, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Jai būdingas nereguliarus ir dažnai greitas širdies plakimas, kuris negydomas gali sukelti įvairių komplikacijų. AF atsiranda, kai elektriniai signalai prieširdžiuose, viršutinėse širdies kamerose, tampa chaotiški ir netvarkingi.
Yra keletas su AF susijusių rizikos veiksnių, įskaitant amžių, aukštą kraujospūdį, nutukimą, diabetą ir širdies ligas. Be to, gyvenimo būdo pasirinkimas, pavyzdžiui, per didelis alkoholio vartojimas ir rūkymas, taip pat gali padidinti AF išsivystymo riziką. AF simptomai gali būti širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas ar apsvaigimas, nuovargis ir krūtinės skausmas.
AF diagnozė paprastai atliekama naudojant elektrokardiogramą (EKG), kuria matuojamas elektrinis širdies aktyvumas. AF gydymo galimybės skiriasi priklausomai nuo simptomų sunkumo ir pagrindinių sveikatos būklių. Širdies susitraukimų dažniui ir ritmui kontroliuoti dažniausiai skiriami vaistai. Kai kuriais atvejais, norint atkurti normalų sinusinį ritmą, gali būti atliekama kardioversija.
Asmenims, sergantiems AF, svarbu veiksmingai valdyti savo būklę, kad būtų išvengta komplikacijų, tokių kaip insultas ar širdies nepakankamumas. Tai apima sveikatos priežiūros specialistų nurodytų vaistų vartojimą ir būtinus gyvenimo būdo pokyčius, pvz., sveiko svorio palaikymą ir reguliarų mankštą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad prieširdžių virpėjimas yra paplitusi širdies liga, kurią reikia tinkamai gydyti, kad būtų išvengta galimų komplikacijų. Suprasdami jo priežastis ir simptomus, laikydamiesi atitinkamų sveikatos priežiūros specialistų rekomenduojamų gydymo planų, asmenys, sergantys AF, gali gyventi sveikiau ir sumažinti su šia būkle susijusią riziką.
Comments